Vilnius Barberinio žemėlapyje

Mažiau žinoma apie R. Barberinio rankraštinį Baltijos jūros regiono žemėlapį su unikalia geografine informacija. Anot estų tyrinėtojo Tõnu Raid, Barberiniui buvo žinomi nuo XIV a. vokiškuose kraštuose prekeivių sudarinėjami kelionių maršrutų aprašymai, pav. kelių vadovas "Raissbüchlin", išleistas 1563 m. Augsburge. Jame aprašomi prekybos keliai per Rytprūsių ir Livonijos teritorijas, pristatomi pakrantės maršrutai nuo Karaliaučiaus iki Rygos ir toliau per Pskovą ir Novgorodą į Maskvą. 1564 metų Barberinio žemėlapyje pavaizduoti keliai prasideda Prūsijoje, Karaliaučiuje ir rodo pajūrio kelią į Klaipėdą. Pirmajame pasienio miestelyje Gruobinioje (Grobiņi) keliai dalijasi į du - vienas į eina tiesiai į Rygą, o kita atšaka daro nedidelį pietinį posūkį aplink Rygą ir kerta Väina upę ties Üksküla (Ikškile) kaimu. Iš Ükskülos kelias tęsiasi į rytus iki į Sesswegen (Cesvaine) ir pasuka į šiaurę, kerta Smiltenės ir Adselio vietoves ir veda į Tartu. Tiesa, Barberinis, atrodo, į Lietuvą neužsuko, kelionę pradėjo Antverpene ir sausuma per Amsterdamą, Hamburgą, Liubeką, Dancigą pasiekė Karaliaučių. Dėl karo padėties Livonijoje iš Karaliaučiaus vyko laivu per Visbį į Taliną, o iš ten - sausuma į Narvą ir Novgorodą. Tačiau žemėlapyje aiškiai matome Vilniaus (Wylda) vaizdą. Tai vienas seniausių autentiškų Vilniaus ikonografinių šaltinių, datuojamas 1564 m.