Nuotykiai jūroje

Mikalojus Radvila-Našlaitėlis, 1582-1584 m. keliavęs į Jeruzalę, išplaukęs iš Venecijos ir aplankęs Kretą, Siriją, Palestiną, Egiptą, patyrė didelę audrą, o nuo laivo sudužimo išgelbėjusios karštos maldos. Boguslavas Radvila (1620–1669) būdamas Rytų Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatoriumi (Statthalter, 1657–1665) skatino Prūsijos laivyno kūrimą, uostų plėtrą. Autobiografijoje B. Radvila aprašė 1637 metų nuotykius jūroje: „rugsėjo 2 dieną Gdanske [tai gimtasis B. Radvilos miestas – A. P.] į laivą sėdome, norėjome iki Liubeko nuplaukti, tačiau tuomet audra prasidėjo. Aštuonias dienas tarp Liubeko ir Gdansko vartėmės. Teko vėlei į Gdanską grįžti. Spalio 16 d. leidomės sausuma iki Olandijos, o prieš tai per Meklenburgo žemę į Hamburgą, Liubeką ir Bremeną“. Piratavimo atvejis 1641 m. netoli Amsterdamo paminėtas B. Radvilos kliento Jano Cedrovskio (1617–1682) „Atsiminimuose“. Iš Gdansko, Karaliaučiaus į Klaipėdą ar Liepoją buvo keliaujama ne tik sausumos transportu, bet ir jūra ar Kuršių mariomis. Pavyzdžiui, keliautojas, prancūzų emigrantas Anglijoje Aubry de La Motraye (apie 1674-1743) kelionei per Prūsiją ir Lietuvą į Sankt Peterburgą pasirinko mišrų transportą - laivu ir pašto „vagonu“ (atgal keliavo sausuma). 1726 gegužės mėnesį iš Stetino iki Karaliaučiaus jis plaukė laivu, kuris dėl nepalankaus vėjo dažnai švartavosi, keleiviai turėjo laiko apžiūrėti pakrančių miestelius, turistinius objektus, mėgautis skaniu maistu. Kelionė laivu iš Karaliaučiaus į Klaipėdą taip aprašyta: <Kitą dieną išvykau iš Karaliaučiaus pasinaudojęs galimybe važiuoti į Rygą ką tik paskelbtu maršrutu pašto vagonu. Dienos nepamenu, bet prisimenu, kad tai buvo maždaug rugpjūčio viduryje. Mano bendrakeleiviai buvo kapitonas, kuris paliko Prūsijos karaliaus tarnybą ir perėjo į Rusijos imperatorienės tarnybą, ir rusų kunigas, kuris atvyko, kad jį priimtų minėtame mieste [Rygoje] įsikūrę pirkliai, jo tautiečiai. Kelias buvo blogas dėl tuo metu buvusių didelių liūčių ir dirvos, kuria važiavome, klampumo, todėl pirmąją dieną nepavyko nuvažiuoti daugiau kaip 4 mylias ir sustojome Tialafilyje. Tai yra nedidelis kaimelis, kuriame yra ne daugiau kaip šeši namai prie Kuršių įlankos (Curisch-Haft), iš kur vežimai, arkliai, prekės ir keleiviai gabenami laivais. Mes išplaukėme apie ketvirtą valandą ryto, buvo toks palankus vėjas, kad, nors nuo ten iki Memelio yra beveik 12 vokiškų mylių, į šį miestą atplaukėme apie vidurdienį“. Panašiai sklandžiai kelionė laivu iš Karaliaučiaus į Klaipėdą 1778 m. liepos 3-4 dieną pavyko matematikui, astronomui Johannui Bernoulliui (1744-1807). Tiesa, atplaukęs 7 val. ryto ekipažas ir keleiviai turėjo laukti leidimo prisišvartuoti apie valandą dėl „daugybės laivų“.

Šaltiniai: Johann Bernoulli, Resen durch Brandenburg, Pommern, Preussen, Kurland, Russland und Pohlen in den Jahren 1777 und 1778. Dritter Band: Reise von Danzig nach Königsberg, und von da nach Petersburg, im Jahr 1778. Leipzig: Bey Kaspar Fritsch, 1779; Voyages en Anglois et et François d‘a de la Montraye, en diverses provinces et places de la Prusse Ducale et Royale, de la Russie, de la Pologne etc. Londres: Chez Messieurs Round et Meighan, 1732; Dainius Elertas, LDK piliečių nuotykiai jūrose: muštynės ir laivo sudužimas, iš Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika, 2018, nr. 5, p. 94-97.