Jano Szyttlerio medžiotojų valgiai
Keliautojų maistas visais laikais buvo specifinė maisto rūšis. XVIII a. pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje rekomendacijas keliautojų maistui pradeda rengti profesionalūs, aukščiausio lygmens kuchmistrai. Paskutiniojo ATR valdovo Sytanislovo Augusto Poniatovskio virtuvei vadovavęs Paulis Tremo 1794 m. Varšuvoje anonimiškai išleido knygelę "L'art de sécher et de conserver les légumes…".
Jo teigimu, tai buvo tik garsaus 1772 m. Livonijos pastoriaus Johanno Georgo Eiseno von Schwarzenbergo veikalo vertimas. Tačiau prancūziškasis Tremo tekstas yra beveik visiškai originalus ir tik jo pradžioje yra trumpos nuorodos į Eiseno von Schwarzenbergo veikalą. Savo laikmečio kelionių maistą kritikavo ir Paulio Tremo mokinys, kuchmistras ir gastronominių knygų autorius, vilnietis Janas Szyttleris. Rašydamas apie medžioklės virtuvę jis mini, kad „...iki šiol medžiotojai, išeidami į medžioklę, paprastai į savo krepšį įsidėdavo: butelį degtinės, sūrio, gabalą sūrios rūkytos mėsos, dešros ar salcesono.
Toks maistas dažnai gali būti kenksmingas: pirma, dėl jo medžiotojas tampa vangus; antra, jis sukelia troškulį, kurį ne visada galima lengvai numalšinti; trečia, net ir tas per didelis troškulio malšinimas, privalgius riebios rūkytos mėsos, paprastai tampa kenksmingas…“. Toliau savo knygoje autorius pasiūlo visą rinkinį patiekalų receptų, kurie medžioklėje būtų kur kas naudingesni už tuos, anksčiau paminėtus. Dalis jų – tai, ką šiais laikais pavadintume bandelėmis su įdaru ar sumuštiniais. Pavyzdžiui, „Labai maistingos bandelės, medžiotojo maisto krepšeliui skirtos“ buvo kepamos iš paprastos mielinės tešlos, kuri buvo iškočiojama, įdedama įdaro, kiek pakildinama ir pašaunama į krosnį. Įdaras bandelėms gamintas iš smulkiai kapotos dviejų kiškių mėsos, kuri buvo maišoma su dviem svarais šviežių (nesūdytų ir nerūkytų) smulkintų lašinių. Šis mišinys buvo sutrinamas į vientisą masę. Po to pasūdoma, pagardinama kvapiaisiais pipirais, smulkintais ir svieste pakepintais svogūnais ir kiaušiniene iš keleto kiaušinių. Šie visi ingredientai buvo gerai sumaišomi ir dar įmušama keli švieži kiaušiniai. Vietoje kiškienos Szyttleris taip pat rekomendavo kurtinio mėsą ar stirnieną. Kitas bandeles rekomenduota gaminti kaip sumuštinius (perpjaunant, dedant įdarą ir po to suvožiant) su kepta mėsa ir olandišku sūriu, kumpiu ir olandišku sūriu ar pekelfleišu.
Šaltiniai: Przepisy Paula Tremo. Warszawa, 2022.
Szytler, Jan: Kuchnia myśliwska czyli Na łowach : dla uśmierzenia głodu, dogadzając oraz najdelikatniejszemu smakowi, Wilno 1845.
- Legendinė Vilniaus karčema
- Pavojinga kelionė į Vilniaus Kalvarijas
- Vilnius Barberinio žemėlapyje
- Panerių žmogžudžiai, arba razbaininkai (pagal Motiejų Valančių)
- Gardi Vilniaus universiteto vaistinė
- Jerome Horseyaus saldumynai
- Smurgainių akademijos auklėtinis
- Užpuolimas karčemoje
- Jano Szyttlerio medžiotojų valgiai
- Kaip T. Jevlašauskis liko gyvas?
- Paslaptingoji duona borys
- Kaip jėzuitas Adomas Minkevičius kelionėje į Salas lietuvių kalbos mokėsi
- Kaip Boguslavas Radvila vaduoti Vilnių keliavo
- Kaip surasti kelią į Kauną?
- Degtinės žala
- Kauno miestas Johanno Bernoullio (1744 m.-1807 m.) kelionės aprašyme, 1778 m.
- Miškingi ir pavojingi keliai
- Saugokitės plėšikų!
- Austrijos diplomatinės misijos nuotykiai Lietuvoje
- Imperatoriškosios pasiuntinybės delegacija: 8 vežimai ir 50 arklių
- Kėdainiai Aubry de La Motraye kelionės aprašyme (1726 m. ruduo)