Vienuolių kelionės ir arbatos pavadinimas lietuviškai

Pavyzdžiui, Šiaulių regionui ir dideliai Šiaurės Lietuvos daliai XVIII a. buvo aktualūs pasienio su Kuršu-Livonija keliai: Šiauliai-Skuodas-Margininkai-Salantai-Gruobinia-Liepoja; Šiauliai-Telšiai-Salantai-Margininkai-Klaipėda-Liepoja-Gruobinia. Intensyviai eksploatuotas prekybinis „mugių” maršrutas Gruobinia-Liepoja-Klaipėda-Plungė-Salantai-Plateliai-Skuodas-Kretinga-Telšiai-Kalvarija-Šiauliai-Raseiniai. Alavinių indų pameistrio iš Elzaco Augustino Guentzerio maršrutą 1620-1621 m. žiemą iš Rygos sudarė Biržai-Salamiestis-Kupiškis-Jurgiškis-Andrioniškis-Anykščiai-Kurkliai-Balninkai-Giedraičiai-Paberžė-Pikeliškės-Riešė-Vilnius-Vievis-Žiežmariai-Rumšiškės-Kaunas-Zapyškis-Vilkija-Seredžius-Veliuona-Skirsnemunė-Jurbarkas-Ragainė-Tilžė-Karaliaučius. Tikėtina, kad šis amatininkas lankėsi tose vietovėse, kur galėjo parduoti savo prekes (puodus, šaukštus, arbatinukus). Prekių pirkti patogesniais maršrutais į artimesnius prekybos centrus vykdavo gausių LDK vienuolijų pasiuntiniai. Produktų įsigijimo klausimas susijęs su vienuolių mobilumu, atsiskleidžiančiu per lokalinės istorijos ir kelionių geografijos bei infrastruktūros tyrimus. Akivaizdu, kad vienuoliai lėšas kelionėms, kurios buvo nepigios dėl muitų, brangių pakelės įstaigų paslaugų, eikvojo racionaliai ir vykdavo ten, kur arčiau ir pigiau. Pavyzdžiui, Linkuvos karmelitai maisto produktus pirkdavo ne tik Rygoje, bet ir Mintaujoje (Mitawa, Jelgava), Liepojoje, kartais – Joniškyje, Vilniuje.

1755 m. jie vyko į Mintaują (kelionė kainavo vos 2,16 auksinų), kur pirko jautienos, žuvies, agurkų, cukraus, prieskonių ir olandiškos sūrio. Liepojoje tais pat metais buvo perkamas vynas (za kufę wina w Lipawie 163,12 zł.), Joniškyje svogūnai, o Rygoje įmantrūs virtuvės įrankiai) bei druska, silkės, lašiša (8 pasów łososia – 10,16), vynas (kufa wina francuskiego w Rydzie – 176,20). Kelionė į Rygą buvo brangesnė nei į Mintaują dėl didesnio atstumo ir muitų bei tilto mokesčių (Viatici do Rygi y z Rygi 8,26 zł, cło i mostowe w Rydze – 9,14 zł). 1756 m. Rygoje apsirūpinta puse statinės geriamo midaus (miodu pitnego ‒ 30,12 zł.), perkamas „akmuo“ džiovintos menkės (stokwisz, stokfisz ‒ 10,16 zł), 17 svarų žalios alyvos (14,10), 3 svarai pipirų (7,18), 3 svarai imbiero (2,16), 2 „lotai“ muskato riešutų (1), 7 svarai cukraus ir svaras arbatos (23,6) ir kt. Kelionė į Rygą šiuokart kainavo 16 auksinų. Liepojoje, į kurią kelionė su karietos pataisymu kainavo 33,9 auks., 1757 m. pirktas prancūziškas ir korsikietiškas vynas, svaras baltojo imbiero , 24 svarai ryžių, 6 svarai migdolų, mažų ir didelių razinų po 4 svarus, muskato žiedai ir riešutai, cinamonas, šafranas ir gvazdikai (viskas kainavo 51,12 auks.). Atskiras klausimas būtų tokių kelionių periodiškumas ir sąsajos su bažnytinėmis šventėmis, pasninku ir kt. Gastronomijos istorijos tyrimų požiūriu didelis prieskonių kiekis rodo, kad XVIII a. viduryje vienuolynai dar mėgavosi barokine virtuve, nors ją papildė nauji produktai ‒ pav., kava, arbata. Kavos vartojimas, sparčiai paplitęs vienuolynuose, rodo vienuolių (tarp kurių būta ir nekilmingų asmenų) artumą aukštesniems socialiniams sluoksniams. Kava XVIII a. vienuolynuose vartojama masiškai. Paparčių dominikonai 1781 m. kovą perka 20 svarų kavos už 37 auksinus (lap. 27r). O štai arbatos vartojimas dar žengė pirmus žingsnius. Aptariami šaltiniai leidžia patikslinti kai kuriuos teiginius apie arbatos vartojimą vienuolynuose. M. Borkowska teigia, kad tik XIX a. arbata tapo visuotinai vartojamu produktu, o vienuolynuose XVIII a. pradžioje minima herbam thee – tai pirkiniai vaistinei (p. 145). Linkuvos knyga rodo, kad arbata perkama jau 1756 Rygoje (7 svarai cukraus ir svaras arbatos, 23,6 auks.), metais vėliau - pusė svaro žaliosios arbatos Liepojoje, o 1758 - za ½ funta arbaty (taip užrašyta) už 7,15 auksino Rygoje. Taigi, arbata vartojama ne tik kaip vaistas, taip pat turime bene pirmą arbatos pavadinimo užrašymą lietuviškai.

Šaltiniai ir literatūra: Liber Computor. Conventus Lincovensis sub ...regimine Spiridionis Ostrowski Provincialis Provinciae Poloniae et M:D: Lithuaniae Moderante Conventu MRPrSraeTae Mro et Doctore Carolo Kaminski Compararus AD 1755, LMAVB, F42-13. Tomas Čelkis, LDK kelių evoliucija, 2021.