Šunys kelionėje

Jo kelionės maršrutas buvo Viena-Torunė-Karaliaučius-Kaunas-Vilnius-Maskva. Kelionės metu diplomatas rašė dienoraštį, kuriame pasakojo apie pravažiuotus miestus, fiksavo įspūdžius ir atsitikimus. Ne tokį trumpą laiką praleido LDK, svečiavosi pas bajorus ir dvasininkus. J. G. Korbas su savimi vežėsi du medžioklinius anglų šunis (tikriausiai skalikus), kuriais labai rūpinosi. Dienoraštyje jis rašė, jog baiminasi, kad šios ilgos kelionės metu šunys neparastų medžioklės įgūdžių. Todėl 1698 m. kovo mėnesį, Prūsijoje, vėlų vakarą atvykęs į Tepliavą, jau kitą dieną surado ir nupirko kiaulę pramogai savo keturkojams, kurią atidavė jiems sudraskyti. Šių dienų požiūriu, silpnesnių nervų skaitytojui, toks sumanymas gali pasirodyti žiaurus ir net makabriškas, bet anais laikais visoje Europoje buvo įprasta pramogauti stebint pjudomus šunimis tiek laukinius, tiek naminius gyvulius, ypač tai buvo madinga kilmingų personų medžioklių metu.

Tepliavos bažnyčia ir pilis, 1684 m. Christoph Hartknoch raižinys

Šaltiniai: Корб Иоганн Георг, Дневник путешествия в Московию (1698 и 1699). Пер. А. И. Малеина. Санкт-Петербург, 1906, c. 21.