Kaip matuotas kelias?

Atstumas galėjo būti išmatuotas vienu, dviem ar daugiau šūksnių. Koks tai atstumas šių dienų metrologija, galima tik spėti, jog šūksnis atitiko atstumą panašiai iki 1 km. Dar XV-XVI a. pasitaikantis atstumo matavimas - „šūvio“ matas. Tai atstumas, kurį nuskrieja iš lanko iššauta strėlė. Būdavo nurodoma už kiek „šūvių“ buvo objektas. Ilgą laiką vakarinėje LDK dalyje atstumas matuotas vokiškomis myliomis, kuriu vienos atstumas šių dienų metrologija buvo apytiksliai 7,5 km., ilgainiui ši mylią pavadinta prūsiška. Veikiausiai matavimo vienetas į LDK pakliuvo iš Vokiečių ordino. XVI a. plito atstumo matavimas myliomis, bet  nebe vokiškomis, nes čia viena mylia atitiko panašiai 7,8-8 km. Regis, šis mylios matas perimtas iš Lenkijos, kur vieną lenkišką mylią sudarė apytiksliai 7,1-8 km. Šis matavimo standartas LDK nusistovėjo ir tapo pagrindiniu, nors šalia jo buvo dar mažoji ir vidutinė mylia. Tuo tarpu Rytinėje LDK dalyje, rusėniškose teritorijose, kurios ribojosi su Maskva buvo paplitęs atstumo matas - varstas, kurio atstumas iki 1649 m. buvo 500-750 m., o vėliau - apie 1,06 km. Kelio atstumą LDK dažniausiai varstais matuodavo atvykę asmenys iš Maskvos, o matuoti myliomis buvo pratę vietiniai ir atvykėliai iš Europos. Kelionės atstumas galėjo būti matuojamas ir laiko trukme: nuo saulė patekėjimo iki užtrėmimo, dienomis ir savaitėmis.  

Šaltiniai: Szymanski J. Nauki pomocnicze historii, Warszawa, 1983.
Čelkis T. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2021, p. 99.