Gillbertas de Lannoy pajūrio Žemaitijoje

<Iš Elblingo, važiuodamas per puikų kraštą ir Kinsebergo, Frauenburgo, Brandenburgo miestus, atvykau į Karaliaučių, kuris yra didelis miestas prie upės, turi du apsauginius pylimus ir vieną pilį, o priklauso Prūsijos maršalui. Karaliaučius yra kryžiaus žygių Prūsijoje, ginklų ir garbės vieta. Jis nutolęs nuo Elbliongo 17 mylių...Iš Karaliaučiaus nuvykau į Klaipėdą (Memelį) - labai didelę komtūriją prie Memelio upės. Čia yra paskutinė Žemaičių pusėje pilis. Važiuojant iš Karaliaučiaus kairėje pusėje yra jūra, o dešinėje pusėje kita didelė upė, tas kelias vadinamas Strangu (iš germanų Strand-pajūris-AP). Iš Karaliaučiaus iki Klaipėdos yra 18 mylių. Pasibaigus Strangui, prasideda Žemaičių žemė. Daugiau kaip 12 mylių tęsiasi laukymės ir dykynės, atsiremiančios kairėje pusėje į jūrą, kuriose nėra jokių žmonių gyvenimo pėdsakų. Minėta dykynė vadinama Lietuvos Strangu nepaisant to, kad tai yra Žemaičių žemė. Vykau per Kuršo kraštą, priklausantį Livonijos ponams, kurie paklūsta Prūsijos valdytojams. Atvykau į Liepojos miestą, įsikūrusį prie to paties pavadinimo upės, išplaukiančios iš Kuršo ir Žemaičių krašto. Nuo minėtos Klaipėdos iki Liepojos yra 12 mylių. Iš Liepojos Kurše per daugelį miestų, pilių ir komtūrijų, priklausančių Livonijos ponams, nuvykau į Rygą. Iš pradžių važiavau per Gruobinios (Grobin) pilį, paskui per uždarą Kuldygos (Goldingen) miestą, per Kandau? pilį ir kitus Kuršo ir Žemaitijos miestus ir pilis, priklausančius Livonijos ponams, taip pat per daugelį žiemgalių, kuršių ir lyvių, turinčių savo kalbas, kaimų. Atvykau prie Dauguvos upės, esančios už 2 mylių nuo Rygos. Pasiekiau Rygą, kuri yra ir uostas, ir pilis, ir uždaras miestas, ir šalies sostinė, kurioje reziduoja Livonijos magistras. Nuo Liepojos iki Kuršo yra 20 mylių.>

Šaltiniai: Joachim Lelewel. Gilbert de Lannoy i jego podróże. Poznań: J. K. Żupański, 1844, p. 21; 26-27