Kelionės ir kalendoriai
Svarbia spausdintine socialine medija nuo XVI amžiaus tapo kalendoriai, kurių tuščiuose lapuose buvo patogu žymėti svarbesnius įvykius, taip pat kelionių įspūdžius ir maršrutus. Kalendorių leidyba tapo pelningu verslu, jie buvo nepamainomi planuojant keliones, nes išvykos derintos su palankiu astronominių objektų išsidėstymu danguje ir orų prognozėmis.
ATR buvo žinomi ir naudojami astronominiai matematiko Jano Stadijaus (Johannes Stadius, 1554-1600) kalendoriai, vadinami efemeridėmis (ephemerides). Juose buvo pateikiamas astronominių objektų išsidėstymas danguje konkrečiu laiku, todėl kalendoriai buvo populiarūs tiek dėl astrologinių ir medicinos žinių, tiek dėl galimybės panaudoti kaip užrašų knygelę. Kalendorių, be kita ko, į kelionę kartu su užrašine (lot. pugillaris) pasiimti į kelionę rekomendavo 1643 m. vadovo keliautojams autorius Davidas Frölichas.
Lietuvoje kelionių užrašus kalendoriuose XVII a. pabaigoje paliko bajorai Kristupas Karolis Butleris ir Jonas Leonas Ozienblovskio (Oziębłowski). Pastarasis užrašė, kad 1694 m. liepos 27 d. išvažiavo į Gdanską ir jį pasiekė rugpjūčio 7 d., fiksavo kelionėje matytus žmonių ir kalbų skirtumus. Kalendoriuose (juos vadina minucijomis) darytais užrašais atsiminimus rašė Teodoras Jevlašauskis. Juose pažymėjo, kaip 1586 m. kovo 5 dieną vykstant į Kauną ir nakvojant Rykantuose „plėšikai vos manęs neužmušė“. „Kalendorėliuose“ žymėtą informaciją mini Teofilė Konstancija Radvilaitė-Moravska 1773-1774 m. kelionės į Vakarų Europą dienoraštyje. Kalendoriai, kuriuose dienoraštį rašė Mykolas Kazimieras Radvila-Žuvelė (1702-1762), sudaro didelį fondą Varšuvos senųjų aktų archyve. Apie tokias rašymo praktikas M. K. Radvila užsimena 1753 m. įraše apie žmonos mirtį kviesdamas visus, kurie skaitys šį kalendorių, sukalbėti triskart maldą už jos sielos išganymą.
Vienas pirmųjų žinomų „kalendorinių pranešimų“ apie keliones Lietuvoje priklauso Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos klientui, būsimam Krokuvos universiteto profesoriui ir rektoriui Lukui Noskovskiui (Łukasz Noskowski). Bolonijoje apgynęs doktoratą, 1507 m. jis pradėjo tarnybą Alberto Radvilos dvare, lydėjo jį keliantis iš Lucko į Vilnių, fiksavo astronominiame kalendoriuje itinerarijų valandų ir net minučių tikslumu. L. Noskovskio maršrutas atrodė taip: 1507 gruodžio 29 d. Dambrava, 1508 m. sausio 5 d. Armoniškės (Hermaniškės), sausio 12 d. Česuliai, sausio 19 d. Jakūbiškės, sausio 21 d. Labanoras, sausio 27 d. Bukočiškės, sausio 29 d. Turowno (Tauragnai?), vasario 3 d. Bolych, vasario 5 d. Salakas, vasario 8 d. Naujadvaris, vasario 14 d. Verkiai. L. Noskovskis kelionės informacijos fiksavimui naudojosi astronominėmis efemeridėmis, skirtomis 1506-1531 metams, kurias leido vokiečių matematikas, astronomas ir astrologas, Tiubingeno universiteto profesorius Johanas Stiofleris (Stöffler, 1452-1531). Šie kalendoriai buvo plačiai paplitę, juos užrašams naudojo ir Lucko bei Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio (m. 1555) gydytojas Valentinas Reška.
Šaltiniai: Frölich, David. Bibliotheca seu Cynosura Peregrinantium, hoc est Viatorium. Ulmae, 1643-44); Jevlašauskis, Teodoras. Atsiminimai, iš senosios gudų kalbos vertė Neringa Pranckevičiūtė-Lūžienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 21–70; Kalendarz polski y ruski swąt rocznych, biegow niebieskich, z wyborem czasow, aspektami. Na rok Panski MDCXCIV. Przez M. Adama Pecherzynskiego. W Krakowie, [1694]; Petrauskas, Rimvydas. Albertas Radvila: Pirmas didikas Vilniaus vyskupo soste, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 40, 2018, p. 21; Stöffler, Johannes. Almanach noua plurimis annis venturis inseruientia: per Ioannem Stoefflerinum Iustingensem & Iacobum Pflaumen Vlmensem accuratissime supputata & toti fere Europe dextro sydere impartita. Venetiis : Petrus Liechtenstein, die III. Ianuarii 1506.
Kiti pasakojimai:
">