Grafo Konrado Kyburgo 1397 m. kelionė į Lietuvą
Stingant kelionių aprašymų, aktualizuojančių senosios Lietuvos istorinį ir kultūrinį kraštovaizdį, XIX amžiuje mėginta remtis ne istoriniais šaltiniais ir jų kritika, o fantazija. Ją audrino romantizmo literatūra (Walterio Scotto istoriniai romanai, Adomo Mickevičiaus kūryba) ir istoriografija, siekusi aktualizuoti LDK paveldą ir mitais apipintą pagonišką valstybės praeitį. Ryškus pavyzdys – vadinamosios grafo Konrado Kieburgo (Elbingo komtūras von Kieburg) kelionės į Lietuvą, neva įvykusi 1397 m. vasarą pasiuntinybės pas Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą metu, aprašymas.
Istoriją išgalvojo istorikas Teodoras Narbutas, remdamasis rankraščio, neva išversto į lenkų kalbą Ignoto Onacevičiaus, pagrindu. Romantinis pagonių civilizacijos vaizdas įkvėpė lietuvių tautinio atgimimo lyderį Joną Basanavičių išversti kelionės aprašymą į lietuvių kalbą. Basanavičius vertimo pratarmėje rašė: „iš aprašymo gauname gana aiškias, terp kitų, informacijas ir apie kulturišką musų tautos, ano laiko, stovį, apie ką kiti senoviški raštai panašių žinių mums ne suteikia“. Kas taip sužavėjo Basanavičių, pavadinusį Narbutą Lietuvos istoriku, šiame kelionės aprašyme? Ogi įtaigus puošnių, gerai įtvirtintų pilių, moderniai ginkluotos kariuomenės, lietuvių išsilavinimo (daugelis kilmingųjų moka vokiečių kalbą, išmoktą Rygoje) ir vaišingumo, patogaus susisiekimo upėmis (Ragainė-Kaunas-Vilnius) pristatymas. Štai kelios ištraukos: „Į Kauną atplaukėme aštuntą dieną po išvykimo iš Ragainės. Kauno pilies komendantas, rusėnas ponas Ivanas Federovičius, mus svetingai priėmė ir iš karto pasiuntė pasiuntinį pranešti didžiajam kunigaikščiui [Vytautui] apie mūsų atvykimą. Trečią dieną jis mums pranešė, kad netrukus atvyks dvaro pareigūnas ir pristatys mus monarchui…Esame buvę ne vienoje misijoje užsienio valstybėse, bet turime pripažinti, kad niekada neradome tokio komforto, tokio svetingumo, tokios tvarkos ir viso gyvenimo būdo kaip Lietuvoje. Lietuviai prie savo svetingumo prideda malonumą, kad palieka svečiams visą laisvę patiems pasirūpinti patogumais pagal savo skonį“, p.137. Taigi, pabrėžiamas vakarietiškas dvaro etiketas, Vytauto kaip monarcho svarba, „neįkyrus“ lietuvių vaišingumas. Kieburgo kelionės atvejis įdomus archyvinių šaltinių falsifikacijos, istorinės atminties ir savimonės, kelionių raštijos naratyvų migracijos medijose požiūriais. Istorikas A. Prochaska įrodė, kad 1397 m. Konradas von Kieburgas Vilniuje negalėjo būti, nes dalyvavo Vokietijos kurfiurstų suvažiavime Frankfurte prie Maino. Kita vertus, Kieburgo kelionė, nors ir išgalvota, parodo ekonominių ryšių ir prekybos maršrutų tarp LDK ir Rytų Prūsijos svarbą. Fikcine Kieburgo kelione mėginta bent kiek užkamšyti kelionių, kurių maršrutai ankstyvaisiais naujaisiais laikais dažniausiai aplenkdavo Lietuvą ir driekdavosi per Prūsiją į Maskvą (nuo XVIII Peterburgą), arba baigdavosi Krokuvoje ar Varšuvoje, aprašymų spragą. Todėl Lietuvos „vaizdas“ būdavo iškraipomas, įgaudavo bauginančių elementų apie pelkių ir miškų krašte gyvenančius vilkolakius ir vaikus grobiančias meškas. Pasakojimų kaita ir jų „kelionės“ iš vienos į kitą mediją leidžia užčiuopti pradines pasakojimų apie Lietuvą gijas, aptarti jų įsišaknijimo reiškinį.
Šaltiniai ir literatūra: Jablonskis, Konstantinas: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius 1979, p. 229; Ivinskis Zenonas: Lietuvos istorija, Vilnius 1991, p. 57; Baronas, Darius: Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija, Vilnius 2000, p. 13-14; Griškaitė, Reda: Auszra ir Teodoras Narbutas, Archivum Lithuanicum, t. 15, 2013, p. 194-195; Dziennik poselstwa od Krzyżaków Pruskich, do Wielkiego Książęcia Litewskiego Witolda, w roku 1397 odbytego, przez Konrada, Hrabi Kyburg, Wielkiego Szpitalnika Zakonu, z towarzyszami (niewymienionymi po nazwiskach). Przekład z rękopismu oryginalnego, ręką ś. p. Żegoty O'Nacewicza, Magistra Filozofii, bylego Nauczyciela, w byłym Uniwersytecie Wileńskim pisany“, in: Teodora Narbutta pomniejsze pisma historyczne szczególnie do historyi Litwy odnoszące się, Wilno: nakład i druk Teofila Glücksberga, Księgarza i Typografa Wileńskiego Naukowego Okręgu, 1856, p. 133-164; Grovo Kyburgo'o kelionė Lietuvona 1397 m., lietuviškai išguldė J. Basanavičius, Plymouth 1900