Degtinės žala

Karaliaučius-Kaunas-Vilnius-Ryga Kaunas
Grįžti atgal

Degtinė Lietuvoje pradėta gaminti ko gero XV a., nes iš šio laiko yra pirmieji distiliavimo amato paminėjimai. Bene seniausias dokumentuotas alkoholio distiliacijos atvejis (lot. vinum sublimatum) Lietuvoje minimas didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1492 m. privilegijoje Vilniaus miestui dėl mokesčių už svaigalus rinkimo. Degtindariai minimi ir valdovo 1498 m. privilegijoje Polocko miestui. Kiek vėliau, 1501 m., Aleksandro Vilniaus dvaro sąskaitose minimas degtindaris Cimermanas (Czymerman). XVI a. degtinės karčemų jau pilna visoje Lietuvoje. Ano meto supratimu tai buvo būtinas produktas keliautojui.

Ne viename senųjų kelionių po Lietuvą ir Lenkiją aprašyme rasime patarimų "šildytis" degtine. Gaspardas de Tende (1618-1697) rašė, kad "...žiemos metu keliautojai turi pasirūpinti degtinės atsargomis ir kailiniais maišeliais kojų pėdoms...", nes šalčiai yra tokie dideli, kad keliaujant, be šių dalykų neįmanoma ištverti. Austrijos imperatoriaus ambasadorius Johannas Georgas Korbas XVIII amžiaus pradžioje taip pat aprašė "šildymąsį degtine" vasario mėnesį, dėl tądien tvyrojusio didelio šalčio. Tačiau kai kurie iš keliavusių kartu pernelyg gausiai gėrė, manydami, kad taip "...gausiais gėrimais žiemą pavyks paversti vasara...". Tačiau jie "...buvo gana greitai įveikti degtinės ir šalčio kartu. Žirgai, nejausdami kontrolės, išvertė juos pusiau bejausmius murkdytis sniege, o tai buvo linksmas reginys tiems, kurie gėrė saikingai ir nebuvo praradę sveiko proto...". Galiausiai, 1812 m. vasarą, Napoleono armijos vyriausiasis chirurgas Dominique-Jeanas Larreyus su medicininiu tikslumu aprašė visas degtinės sukeliamas problemas. Anot jo, žygio iš Kauno į Vilnių metu "...nesaikingas chenaps (vietinės degtinės) vartojimas gerokai pakenkė daugeliui Jaunosios gvardijos šauktinių. Šis gėrimas tikrai žalingas tiems, kurie nėra įpratę jo gerti, ypač jei padaugina. Jis gaminamas fermentuojant rugių grūdus, dar pridedama stimuliuojančių augalų, turinčių narkotinių medžiagų; todėl jo išgėrusiems jauniems kareiviams aiškiai pasireikšdavo, kaip matėme, narkotinio apsvaigimo simptomai. Tiems, kurie mirė perdozavę šio gėrimo, pasireikė tokie simptomai: sutrikusi judesių koordinacija, svaigulys, mieguistumas; akys pusiau primerktos, blausios, ašarojančios, junginė paburkusi. Galiausiai jie griūdavo į griovį ar net ant kelio ir netrukus mirdavo; daugeliui ant pėdų ir blauzdų būdavo gangrenos dėmių...".

Naudota literatūra: Dubiński, Piotr. n.d. “Zbior Praw Y Przywileiow Miastu Stołecznemu W. X. L. Wilnowi Nadanych : Na żądanie wielu Miast Koronnych, jako też Wielkiego Księstwa Litewskiego Ułozony Y Wydany.” Drukarnia Uniwersytetu Jagiellońskiego. Korb, Johann Geeorg. Diary of an Austrian Secretary of Legation at the Court of Czar Peter the Great. Translated from the original Latin and edited by the count Mac Donnell. London, 1863, Vol . I, p. 40-60. Napoleono Armija Lietuvoje: Prancūzų Prisiminimai. Vilnius: Mintis, 2011. Tende, Gaspard De. Relation Historique De La Pologne: Contenant La Pouvoir De Ses Rois, Leur élection Et Leur Couronnement, Les Privileges De La Noblesse, La Religion, La Justice, Les Moeurs Et Les Inclinations Des Polonois; Avec Plusieurs Actions Remarquables. A Paris: Chés Jacques Villery, Rue De La Vieille Bouclerie, à L'Estoille, 1687.

Peržiūrėti stotelių sąrašą

Kiti pasakojimai:

">
Nuotykiai jūroje
Karaliaučius-Klaipėda-Ryga
Klaipėda