Austrijos diplomatinės misijos nuotykiai Lietuvoje

Jos sudėtyje buvo sekretorius Johannas Georgas Korbas (1670-1741), grįžęs iš kelionės parašęs ir publikavęs knygą. Joje, be kita ko, buvo aprašytas sudėtingas žiemos sąlygomis kelias per LDK, vizitai pas Kauno ir Vilniaus jėzuitus (Korbas buvo mokęsis jėzuitų mokyklose), numalšintas šaulių sukilimas Rusijoje. Dėl žiaurių caro Petro I inicijuotų šaulių egzekucijų aprašymo knyga Rusijoje buvo uždrausta ir 1702 m. pašalinta iš apyvartos. Čia publikuojamas fragmentas skirtas maršruto nuo Kauno į Vilnių atkarpai.

<1698 m. kovo 7 d. Įvažiavome į mišką, kuris tęsiasi devynias mylias, jie vadina jį nešvakiu (Waste), kelias buvo toks blogas, kad turėjome sustoti pusiaukelėje. Buvo vienas ar du namai, bet nieko nebuvo galima surasti - nei žmogaus, nei mėsos ar gėrimo; nėra šieno bei avižų, duonos, nėra alaus. Taigi, mes nusiuntėme į Kauną maisto, bet pasiuntiniai grįžo tik apie vidurnaktį. Vargu ar kada nors kur nors taip pergyvenome, ar kitur taip trūko visko. Naktis tame miške atrodė pakankamai pavojinga dėl naktinių plėšikų žygių, todėl budėjome pakaitomis prie laužo, kuris degė prie vežimų. Kovo 9 d. išklausius mišias jėzuitų bažnyčioje po deramo pamaldų atlikimo, Lordas pasiuntinys buvo palydėtas į jų refektorių kartu su savo pareigūnų būriu, kur buvo surengtas ten besimokančio jaunimo pasirodymas deklamuojant eiles. Toje kolegijoje yra dešimt jėzuitų, jie dėsto žemesnėse gramatikos klasėse ir stato naują bažnyčią. Jie priklauso nuo Vilniaus kolegijos ir neturi įprastos fundacijos Kaune. Tame pačiame mieste yra šventosios Klaros vienuolynas, į kurį Lordas pasiuntinys su savo palyda nuėjo po vakarienės. Palikę gražią išmaldą pas vienuoles, nuėjome į pranciškonų vienuolyną, kurį čia matėme iš tolo. Įėję į bažnyčios prieangį, gavo religingą tonizuojantį Te Deum, skambėjo varpai. Bažnyčia yra graži. Palikdami ten išmaldą pasukome namo. Kažkoks kilnus lenkas, kuris gyrėsi esąs generolo Oginskio vėliavnešys, paprašė pasikalbėti su Lordu pasiuntiniu, bet šis pareiškė turįs pasiruošti tęsti savo kelionę. Kovo 10 d. ryte aukščiau minėtos vienuolės pareiškė savo atsidavimą Lordui pasiuntiniui, kuris klausėsi mišių jų vienuolyne su midumi ir brendžiu bei kai kuriais saldžių trauktinių buteliais, kurie buvo ne tik labai maloniai priimti, bet ir apdovanoti įprastiniu dosnumu tikinčiųjų ir vargšų atžvilgiu. Papusryčiavome ir patraukėme mūsų keliu, kuris buvo vienas sunkiausių dėl sniego gylio. Bagažo vežimas ir kulinarinis vežimas buvo du kartus beveik palaidoti, vos užteko visų pastangų juos išlaisvinti. Pravažiuojant pro nepaprastai gražų Šventojo Benedikto ordino vienuolyną [Pažaislio kamaldulių], atvykome į vietą, vadinamą Rumšiškės [Rumzitski], ir baigėme savo dienos kelionę. Kovo 11 d. Žiežmarių kaimą pasiekėme apie vidurdienį, o Alembock užeigą temstant>. P. 42-45.

Šaltiniai: Diary of an Austrian Secretary of Legation at the Court of Czar Peter the Great translated from the original Latin and edited by the Count Mac Donell. Vol. 1. London: Bradbury et Evans, 1863, p. 38-53; Diarium itineris in Moscoviam perillustris ac magnifici domini Ignatii Christophori de Guarient et Rall, Sacri Romani Imperii, & Regni Hungariae Equitis, Sacrae Caefareae Majestatis Consiliarii Aulico-Bellici ab Augustißimo & Invictißimo Romanorum Imperatore Leopoldo I. ad Serenißimum, ac Potentißimum Tzarum et Magnum Moscoviae Ducem Petrum Alexiowicium anno MDCXCVIII ablegati extraordinarii descriptum a Joanne Georgio Korb. Viennae Austriae : Typis Leopoldi Voigt, Universit. Typog., [1700].