Vaismedžių ir gėlių kelionės

Grįžti atgal

Tiek praeityje, tiek dabar, keliaudavo ne tik žmonės, bet ir inovacijos. Istoriniais laikais savotiškas „inovacijų šaltinis“ buvo keliaujantys pirkliai.

Viena įdomiausių jų prekių – naujų veislių augalai (ypač – vaismedžiai). XVIII-XIX amžių Lietuvos sodininkystės kultūrai didelę įtaką daro greta buvę vokiškos teritorijos. Vienas ankstyviausių vokiškų vaismedžių veislių paminėjimų Lietuvoje yra reklaminio pobūdžio skelbimas 1763 metų leidinyje „Kuryer Litewski“, pranešantis apie tai, kad  Vilniuje, LDK iždininko rūmuose bus prekiaujama skiepytais bei akiuotais vaismedžiais. Toliau tekste vardijamos parduodamų sodinukų veislės. Obelų: Cesarskie, Królewskie, Rynsko-Elektorskie, Pańskie, Słuźebnicze, ankstyvieji ir vėlyvieji Prancūziški (Francuskie), Jelenio-perłowe, Szaro-perłowe: Szczećińskie, cukrowe, winne ir dar viena veislė dvejopos – raudonos ir juodos – spalvos.  Kriaušės: ankstyvosios ir vėlyvosios Prancūziškos (Francuskie), didelės ir mažos Rynsko-Elektorskie, Pańskie, ankstyvosios Muszkatelowe, Swięto-Jańskie, cukrowe, szaro-perłowe, taip pat vadinamos Perl-Blanc. Minimas vaismedžių veisles susieti su dabar žinomomis yra sudėtinga. Tam reikia atskiro tyrimo. Šiais vaismedžiais prekiavo sodininkai iš Bambergo vyskupijos Janas Shêferis ir Konradas Negelis.

Grüner Fürstenapfel. Rudolph Goethe, Reinh. Mertens, Herman
Degenkolb, „Die wichtigsten deutschen Kernobstsorten“, Gera, 1894. Šaltinis: Obstsortendatenbank

Žinutės pabaigoje minima, kad keliaujantys sodininkai rengiasi užsukti ir į Kauną. 1829 metais, tame pat „Kuryer Litewski“ minimas Vilniuje prekiavęs Johanas Cigleris: „...prekiaujantis sodininkas Johanas Cygleris, važiuojantis pro šį miestą [Vilnių] siūlo gerą vaismedžių pasirinkimą. Parduoti yra obelaičių, kriaušių, vyšnių, slyvų, renklodų, persikų ir abrikosų. Yra ir aukštaūgių medžių ir tinkamų auginti ant špalerių. Taip pat parduoda geriausių veislių vynuoges, aviečių, agrastų ir serbentų krūmelius, sodo ir „mėnesinius“ rožių krūmus…”. Cygleris taip pat turėjo parduoti 100 rūšių gvazdikinių augalų, gėlių svogūnėlių ir ir sėklų. Jis tuo metu buvo apsistojęs ir prekiavo Skrzyckio name (Nr. 1260), priešais Aušros Vartus. Nemažai vokiškos kilmės vaismedžių prekybininkų (bent jau taip galime spręsti pagal pavardes) turėjo ir stacionarias prekybos vietas (medelynus) XIX amžiaus Vilniuje. Tai Johannas Hermannas Zigra (iš Rygos), Karolis Heinrichas Wagneris (iš Rygos), Ernstas Wilhelmas Wagneris iš Drezdeno, Janas Wilhelmas Milde (iš Lvivo), Karko ir Welleris iš Hanoverio, Hermanas Keppe, Fridrichas Geningas (iš Kuršo),  Verkių dvaro sodininkas Fr. Weberis.

Šaltiniai:

  1. Handlyjący ogrodnik..., in: Kuryer Litewski, 1829, nr. 42.
  2. Klajumienė, Dalia. "Miesto sodo" idėjos ir praktikos atgarsiai XIX a. Vilniaus interjeruose. // Acta Academiae Artium Vilnensis, 2018, t. 88/89, p. 141-170.
  3. Podaje się..., in: Kuryer Litewski, 1763, nr. XXII.

Kiti pasakojimai:

">
Neįprasta eksporto prekė
Karaliaučius-Klaipėda-Kuršių Nerija-Palanga-Kuršas-Ryga
Karaliaučius