Kaip jėzuitai kelius „tiesė“

1564 m. čekų jėzuitas Baltazaras Hostounsky (1535–1600), dalyvavęs delegacijoje pas karalių Žygimantą Augustą dėl jėzuitų kolegijos Vilniuje įkūrimo, pranešė Jėzaus Draugijos generolui Diegui (Jokūbui) Laynezui: „Karalius turėtų įsteigti kolegiją didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje. Tada atsidarytų kelias į Kiniją per Maskvos ir totorių žemes. Šis kelias būtų trumpesnis ir saugesnis už jūros kelius“. Jėzuitų viceprovinciolas Francisco Sunyer, papildydamas Hostounsky pranešimą, atskleidė tolesnius Jėzaus Draugijos tikslus: „Reikia taip pat neužmiršti, kad čia [Vilniuje – A.P.] mums plačiai atsiveria durys į Maskvą, o iš jos per Totoriją galėsime pasiekti ir Kiniją. Be to, reikia neužmiršti Švedijos ir Livonijos: į šias šalis taip pat bus galima patekti, ir reikia prašyti Dievą, kad savo maloningąją akį atkreiptų į tas tautas“. Jėzuitų namų tinklo plėtros pagrindu tapo kolegijos, po Vilniaus (1570) įkurtos Polocke (1580), Tartu (1583), Nesvyžiuje (1586), Oršoje (1612), Kražiuose (1614), Pašiaušėje (1654) ir kt.

Svarbia šio tinklo grandimi plečiant jėzuitų misijas Livonijoje tapo kolegija Rygoje, įkurta 1583 metais (veikė iki 1621 m.), pavaldi 1604 m. įkurtai jėzuitų ordino Lietuvos provincijai. Jėzuitai buvo mobilūs, keliavo turėdami ne tik dvasinių, bet ir ekonominių tikslų, išnaudojo tiek senąją kelių infrastruktūrą, tiek naujai įsteigtas misijas, rezidencijas ir kolegijas, apsistodavo jėzuitų valdomuose dvaruose. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma jėzuitui Simonui Niklevičiui (Niklewicz, apie 1571–1632) priskiriama knygelė, kurioje esama kelionių maršrutų tarp jėzuitų kolegijų aprašymų (jie apima XVII a. pirmąjį ketvirtį). Pavyzdžiui, rekonstruojant kelio Karaliaučius-Vilnius infrastruktūrą aktualus maršrutas Vilnius-Gdanskas, vedęs per Rykantus, Vievį, Žiežmarius, Rumšiškes, Kauną, „Deltuvos perkėlą“ per Nevėžį, Zapyškį, Vilkiją (pastaba – yra bažnyčia), Seredžių (Srzednik), Veliuoną (bažnyčia), Lietuvos Jurbarką, tiltą per Nemuną, Šešupę (perkėla), Prūsų Jurbarką, Tepliavą (Gvardeiskas), Karaliaučių ir t. t. (lap. 121v). Pateikti atstumai myliomis tarp vietovių, kai kur apibūdinti keliai: „geras / blogas kelias“ (bona via / mala via), „varginantis kelias“ (via taediosa), „smėlėtas kelias“ (via arenosa)“.

Pateiktoje iliustracijoje matome net tris galimų kelionės iš Vilniaus į Rygą (ir atvirkščiai) maršrutų aprašymus: 1. per Giedraičius, Balninkus, Anykščius, Jurgeliškį, Kupiškį, Salamiestį, Biržus (prastas kelias), Radviliškį (perkėla) iki Rygos (kolegija SJ) (39 mylios, lap. 134r); 2. Ryga, Bauska, Pasvalys, Subačiaus miestelis, Karčema (Via mala), Žemaitkiemis (Vilniaus kolegijos dvaras, minimi netoli esantys Anykščiai), Maišiagala, Vilnius (38 mylios, lap. 135r.); 3. Pargen (dabar Lieljumprava, buv. Rygos jėzuitų dvaras), Naujoji Ryga, Rokiškis, Svėdasai, Alanta, Dieveniškės (Dźiewieniszki, galimas daiktas Girsteitiškio dvaro palivarko Dieveniai/Dziewieni pavadinimo sulenkinta forma), Giedraičiai, Paberžė, Riešė (Vilniaus kolegijos dvaras), Vilnius (43 mylios, lap. 135r). Nurodytas maršrutas Ryga-Kražiai per Mintaują, Joniškį, Žemaičių Šiaulius (Samogitica), Šaukėnus (prastas kelias, 28 mylios, lap. 136r.).

Be I. Katilienės ir L. Jovaišos straipsnyje aptartų kelių (pav., Vilnius–Braunsbergas, Nesvyžius–Polockas, Nesvyžius–Orša, Polockas–Orša, Orša–Smolenskas, Ryga–Kražiai, Kražiai–Virbalis, Lomža–Kražiai, Nesvyžius–Lomža, Ryga–Dorpatas), Niklevičiaus silva rerum esama svarbios informacijos apie karčemas, perkėlas per upes, atstumus tarp vietovių lenkiškomis ir itališkomis myliomis ne tik jėzuitams keliaujant 1615-1616 m. į Romą. Aprašyti maršrutai Varšuva-Pinčovas (lap. 121r); Varšuva – Torunė (121v); Braunsbergas – Plockas (123r); Plockas –Varšuva (123v); Varšuva-Braunsbergas (124r); Nesvyžius-Polockas (130r); Orša-Polockas (133r). Štai kelionių, vykusių per dabartinės Lietuvos teritoriją, maršrutai: Braunsbergas-Vilnius per Augustavą, pro pono Masalskio karčemą, Gardiną, Ratnyčią, kur kelias „varginantis“, Merkinę, Perloją, kur kelias „smėlingas“, pro Chaleckio, Vaito ir „Prabaščiaus“ karčemas (lap. 126v-127r.); Vilnius-Varšuva per Lomžą, Panerius, „Prabaščiaus“ ir „Dżieweczczyna“ karčemas, Varėną, Perloją, Merkinę, Ratnyčią, Gardiną (127v); Vilnius-Nesvyžius (Vokė, Skumino karčema, karčema prie Merkio upės, Šalčininkai, Czaplinskio karčema, Germaniškiai, Trakeliai ir Dvarykščiai, abu priklausę Vilniaus kolegijai, Lipniškės, Vija su perkėla per Nemuną) (129r); Vilnius-Nesvyžius (kitas kelias) (130r); Polockas-Vilnius (133r-v); Kražiai-Virbalis per Batakius, Gaurę, Kaminskio karčemą, Lietuvos Jurbarką ir Šešupės perkėlą (136r); Virbalis-Vilnius per Jurbarką, Veliuoną, Vilkiją, Kauną, Rumšiškes, Žiežmarius, Vievį, Vokę (137r); Lomža-Kražiai per Virbalį, Jurbarką, Kaminskio karčemą, Batakius (137r); Kražiai-Vilnius per Nemakščius, Viduklę, Raseinius, Ariogalą, Vilkiją, Kauną, Rumšiškes, Žiežmarius, Vievį, Vokę (138r); Disna-Kražiai per Maišiagalą, Žemaitkiemį, Deltuvą, Kėdainius, Raseinius (138v). Galima kelti prielaidą, kad knygelės savininkas Niklevičius, 1615–1618 m. eidamas Lietuvos jėzuitų provincijolo pareigas, įvairiomis progomis lankė jam pavaldžias kolegijas ir epizodiškai gyvavusią Virbalio misiją. Ši informacija susišaukia su XVIII a. jėzuitų spaudiniais (kelionių maldynas), skelbusiais atstumus tarp kolegijų apskaičiuoti padėjusias lenteles. Taigi, jėzuitai „mylias skaičiavo“ nuo pirmų atvykimo į Lietuvą dienų, tai buvo svarbu taupant lėšas ir laiką, užtikrinant personalo judumą. Vėliau buvo naudojamasi ne tik vežimais ir rogėmis, bet ir vandens transportu, ypač apsirūpinant strateginėmis prekėmis, kurios buvo perkamos, be kita ko, Karaliaučiuje...

Šaltiniai: Simono Niklevičiaus silva rerum. VUB RS, F3-2429. Irena Katilienė, Liudas Jovaiša, In angulo cum libello: asmeninės istorijos pėdsakai Lietuvos jėzuitų užrašų knygelėse. Senoji Lietuvos literatūra, 47 knyga, 2019. P. 196-221. Renāte Berga, Reinis Norkārkls. Rīgas jezuītu kolēģija. In Latvijas Nacionālā eciklopēdija, https://enciklopedija.lv/skirklis/139657"