Kelių blokada

Žinios apie pavojų sklisdavo greitai. Pirkliai, diplomatai, keliautojai nutraukdavo arba smarkiai apribodavo savo darbų keliones. Analogiška praktika taikyta LDK, bet ne taip griežtai. 1657 metų pradžioje pasireiškus epidemijai ir siekiant sustabdyti maro plitimą LDK, imta kontroliuoti kelius. Įrengtos užkardos pavietuose (ne visuose). Apribotas judėjimas tarp miestų, užkardose prie miestų stabdytas ir neleista pravežti net duonos. Dėl to kilo maisto kainos ir prasidėdavo badas. 1679 m. Europoje kilus Didžiajam Vienos marui, sumenko žmonių komunikacija ir apmirė Karaliaučiaus–Kauno–Vilniaus–Maskvos pašto kelias. Stengtasi palaikyti tik būtiniausią komunikaciją tarp sostinių. Griežtai kontroliuojant teritorijų izoliaciją, neleista perduoti daiktų, užkardose būdavo perrašomi laiškai ant naujo popieriaus priešais ugnį. Epidemijų metu LDK kilmingieji ir pasiturintys iš miestų išvažiuodavo į atokius dvarus ir dvarelius provincijose, kur siekdavo pergyventi negandų laiką.

XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai. T. 2, 1655-1661 m. rusų okupacinės valdžios Lietuvoje dokumentai. Parengė E. Meilus, I. Gerasimova ir kt. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 233. Čelkis T. The Structure of Postal Routes of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th Centuries // Lietuvos istorijos studijos, 2022, t. 50, p. 51–73.