Kaip Boguslavas Radvila vaduoti Vilnių keliavo

Šis įvykis istoriografijoje įvairiai nušviečiamas. Pažymima, kad vaduojant Vilnių dalyvavo
žemaičių daliniai vadovaujami LDK stovyklininko Mykolo Kazimiero Paco, pilies apgulčiai
vadovavęs LDK stalininkas Kazimieras Žeromskis, operacijoje dalyvavęs pats valdovas
Jonas Kazimieras Vaza. Rečiau tarp operacijos dalyvių minimas Prūsijos kunigaikštystės
valdytojas (Statthalter) Boguslavas Radvila (1620-1669), nenusišalinęs nuo ATR reikalų,
dalyvavęs seimuose ir savo valdų LDK administravime. 1661 m. pabaigoje į Vilnių B.
Radvila atvyko su nedideliu apie 1 tūkst. raitelių daliniu. Manoma, kad B. Radvilai talkino
kapitono Mykolo Floko dragūnai. Apsistojęs nakvynei netoli Vilniaus, B. Radvila liepęs
uždegti daugybę laužų. Maskviečių įgula, pamaniusi, kad karaliui į pagalbą atvyko didelės
pajėgos, nutarusi pasiduoti. Šis B. Radvilos „Autobiografijoje“ (išleista 1840 ir 1979)
minimas faktas, sureikšminantis kontraversiškai vertinamo didiko nuopelnus, kituose
šaltiniuose nėra fiksuotas. Neminimas jis ir asmeniniame B. Radvilos dienoraštyje,
apimančiame 1661-1666 m. laikotarpį. Tačiau jame pateikta svarbių detalių apie Vilniaus
pilies apgultį: B. Radvila lapkričio 27 d. nakvojo karo stovykloje netoli Verkių (todėl
stovykla galėjo būti matoma nuo Aukštutinės pilies kalvos); lapkričio 28 d. B. Radvila
Vilniuje (originale Welno) prisistatė karaliui ir pietavo pas vaivadą Povilą Joną Sapiegą;
lapkričio 29 d. ryte B. Radvila buvo „karo pasitarime“ (In Consilio Bellico); lapkričio 30 d.
svečiavosi Vilniaus vaivada, ir B. Radvila nusigėrė (upilłem się); gruodžio 1 d. „nieko
neveikė“; gruodžio 2 d. karalius davė įsakymą šturmuoti Vilniaus pilį padedant
neskaitlingoms Ukmergės maršalo [B. Radvilos kliento Jano Mierzeńskio] pajėgoms;
gruodžio 3 d. B. Radvila naktį jautėsi blogai, nes išsisuko koją, o įdienojus buvo atvestas
supančiotas maskvėnų komendantas; Radvilos daliniai įžengė į pilių teritoriją ir iš karaliaus
gavo 200 muškietų; gruodžio 6 ir 7 d. B. Radvilą karalius įkalbinėjo žygiuoti į Kauną.
Gruodžio 9 d. valdovas išvyko iš Vilniaus, o 10 d. „Vilniaus komendantui maskolių
kunigaikščiui nukirsta galva“.

B. Radvilos dienoraštis leidžia patikslinti kelionės į Lietuvą itinerarijų ir motyvaciją –
išsiruošta ne tik kariauti, bet ir lankyti palaipsniui grįžtančias nuosavybėn po XVII a. vidurio
karų valdas, stiprinti ryšius su LDK reformatų bendruomenėmis. Taip pat buvo renkamos
lėšos daliniams, dalyvausiantiems Vilniaus pilies šturme (500 florinų gavo Jurgenburge,
gausiai apdovanojo miestiečiai, bajorai ir žydai Kėdainiuose). Daugiausiai laiko praleista
jaunystės mieste Kėdainiuose (1661 lapkričio 10-15 d.), Biržuose (lapkričio 17-20 d.). B.
Radvila į „Vilniaus ofenzyvą“ išvyko 1661 m. lapkričio 3 d. iš Barštyno (Bartoszyce,
Bartenstein) Rytprūsiuose, nakvojo Frydlande (Friedland, dabar Pravdinskas prie sienos su
Lenkija, 45 km. nuo Karaliaučiaus), pietavo pas poną Šveriną (Sferin). Paskui per
Jurgenburgą (Georgenburg, dabar Majovka prie santakos su Priegliumi) lapkričio 6 d. pasiekė
Tilžę. Toliau pateikiame kelionės dabartinės Lietuvos teritorija aprašymą:

„1661 lapkričio 7 d. nakvojau Smalininkuose, šešios mylios nuo Tižės. Lapkričio 8 d. arklius
šėriau Lietuvos Jurbarke, valgiau pas Poną Mone, nakvojau Veliuonoje, kur man atiduoti
laiškai. Lapkričio 9 d. ilsėjausi Vilkijoje, nakvojau kaime [Pardenow] Vilkijos seniūnijoje. 10
d. atvykau į Kėdainius. Padėk, Dieve ir toliau [sėkmingai keliauti], ir sugėdink mano
neprietelius. 11 d. buvau maldos namuose, kur mane džiaugsmingai sutiko. Sveikino mane
miestiečiai, dovanojo 1000 florinų. Kšiviecas atvežė 7000 [florinų] padūmės mokesčio,
Ponas Oborskis atidavė 5000 [florinų]. 12 d. buvau maldos namuose, sveikino mane šlėkta,
valgiau vakarienę pas Pežetą [Perzet]. 13 d. Ponas Žemaičių teisėjas vakarieniavo pas mane,
žydai dovanojo 5000 [florinų]. 14 d. Dieną praleidau siųsdamas ir gaudamas
korespondenciją. 15 d. išvykau iš Kėdainių, nakvojau Naujamiesčio palivarke. 16 d. nakvojau
Pasvalyje. 17 d. atvykau su Dievo pagalba sveikas į Biržus, Pone Jėzau, išsaugok mano
namams šią vietą, kad daugiau niekad į svetimas rankas nepatektų. 18 d. apžiūrėjau tvirtovę ir
daviau nurodymus būtinus tęsiant darbus, aptikau podėlyje įvairių javų 535 statines, o
paruoštas 366 [statines], o dar ne viskas iškulta. 19 d. apžiūrėjau Biržų malūną ir važiavau į
laukus. 20 d. išvažiavau iš Biržų suvalgęs pietus pas komendantą Poną Karlingą, Ponas
Stochanskis atvežė iš Buinarovo [Buinarow] 500 auksinų. 21 d. arklius šėriau pas Poną
Putkamerį Salamiestyje, nakčiai atvykau į Kupiškį. 22 d. buvau Salose nakčiai pas Poną
Marikonį, apžiūrėjau vietovę, kurios padėtis [situs] labai puiki, grįžo Kosciuška
[Kosciuszko]. Ilsėjausi Svėdasuose, asignavau iš nuomos kunigui 200 florinų, o vestuvėms –
300 [florinų]. 23 d. atvykau nakčiai į Vyžuonas. 24 d. atvyko Ponas Niekladas [Nieklad].
Nakvojau Alantoje. 25 d. nakvojau Videniškuose. 26 d. atvykau į Glintiškes [do Linczyszek].
27 d. Nakvojau karo stovyklos lauke netoli Verkių“.

Sudalyvavęs Vilniaus pilių vadavimo akcijoje, apžiūrėjęs maldos namus B. Radvila 1661 m.
gruodžio 12 d. per Jašiūnus, Dieveniškes, Viją (čia viešėjo prieteliaus Žemaičių seniūno
Jurgio Karolio Hlebavičiaus namuose) ir iškeliavo į Slucką. B. Radvilos kelionė savo
pobūdžiu buvo ir tarnybinė-karinė (telkiamos karinės pajėgos), ir privati (vykdoma pilių ir
dvarų priežiūra). Atvejis rodo, kad didikai dažnai keliaudavo savo valdomis, todėl maršrutai
ne visuomet sutapdavo su aktualiausia ir geriausiai išvystyta kelių infrastruktūra. Alanta,
Salamiestis, Svėdasai, Vyžuonos – tai senos Radvilų valdos, o į Salas B. Radvila užsuko,
matyt, smalsumo vedamas, nes jas ką tik (1661 vasario 10 d.) buvo pardavęs Fredianiui
Marikoniui. Kelionė buvo intensyvi, nes pailsėti B. Radvila galėjo tik 1661 m. pabaigoje, kai
gruodžio 24 d. netoli Slucko sumedžiojo keturis tetervinus. Medžioklė, buvusi mėgstamu B.
Radvilos užsiėmimu, užima didelę asmeninio dienoraščio dalį.

Šaltiniai: Boguslavo Radvilos asmeninis dienoraštis. AGAD, Archiwum Radziwiłłów z Nieborowa, dz.
I, nr. 4; Elžbieta Baginska. Boguslavo Radvilos įvaizdis pagal jo privatų dienoraštį –
pomėgiai, pramogos, sveikata. Lietuvos istorijos metraštis, t. 2, 2019, p. 65-87; Edvardas
Kotlubajus. Radvilos. Nesvyžiaus galerijos portretai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara
Bairašauskaitė. Vilnius: Mintis, 1995; Żywot Jaśnie Oświeconego Księcia Bogusława
Radziwiłła. Z rękopismów T. Działyńskiego. Poznań, 1840;
https://www.valdovurumai.lt/lt/parodos/i/5313/vilniaus-piliu-isvaduotojas-boguslavo-
radvilos-portreto-paroda/