Jurbarkija, įsivaizduojami žemėlapiai

Vieni įdomiausių tokių "programuojamų" Lietuvos žemėlapių yra - greičiausiai - vokiškoje aplinkoje atsiradę Bolonijos universiteto profesoriaus, matematiko ir kartografo Egnazio (Ignacijaus) Danti “Lietuvos žemėlapis” (sukurtas tarp 1565 - 1580 m.) ir Stefano Bonsignori “Vokietijos žemėlapis” (sukurtas 1575 - 1584 m.). Šie žemėlapiai yra nutapyti Florencijos Senųjų rūmų (Palazzo Vecchio) Geografinių žemėlapių salėje. Šių, Renesanso epochos žemėlapių svarbus bruožas yra tas, kad juose vaizduojama tikrovė yra ne tik topografinė (ta, kurią galime užfiksuoti geodeziniais ir (ar) topografiniais metodais), bet ir įsivaizduojamoji tikrovė (ta, kuri yra atsiradusi kieno nors (dažniausiai valdovo ar didiko) galvoje). Tokiu būdu valdovas ar didikas tampa tikru Renesanso žmogumi - kūrėju, pertvarkančiu gamtinę erdvę. O žemėlapis tampa tokio kūrybiškumo fiksavimo priemone. Pavyzdžiui, jau minėtame “Vokietijos žemėlapyje”, greta esanti Lietuvos teritorija yra suskirstyta tris tarsi lygiaverčius teritorinius administracinius vienetus: Žemaitiją (Samogitia), LDK (Magnus Ducatus Lituanie) ir Jurbarkiją (Iuburgij).

Pirmosios dvi teritorijos iš tikro egzistavo XVI a., tik jų statusas buvo nevienodas – Žemaitija, buvo LDK dalis, administracinis-teritorinis LDK vienetas. Tuo tarpu Jurbarkijos nebuvo nei tikrovėje nei kituose to paties (XVI a.) ar kitų laikotarpių žemėlapiuose. Jurbarko vietovė tikrovėje buvo XIII a. įkurta Vokiečių ordino pilis (Georgenburg) – pagrindinis forpostas prie Nemuno XIII-XIV a. kovose prieš LDK ir, gali būti, potencialus naujai užkariautų teritorijų centras. Politinės „programos“ požiūriu šis žemėlapis turi dar vieną įdomų elementą – jame nepažymėta LDK sostinė Vilnius, tačiau pažymėtos gerokai smulkesnės Nemuno pakrančių gyvenvietės potencialioje Jurbarkijos teritorijoje. Užbėgdami į priekį turime pasakyti, kad ties Nemunu naujų teritorijų užkariauti nepavyko, tad idėja tikrovėje nebuvo realizuota. Žemaitija XIII-XV a. taip pat buvusi LDK ir Vokiečių ordino teritorinių ginčų erdvė, kuria Vokiečių ordinas, priklausomai nuo laikotarpio laikė sava arba pripažino kaip neabejotiną savo interesų sritį. Tokiu būdu XVI a. sukurtame Stefano Bonsignori “Vokietijos žemėlapyje” galime atsekti Vokiečių ordino XIII-XIV a. politines ambicijas. Tai ryškus pavyzdys, kaip kai kurios idėjos, iškilę vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu (šiuo atveju, kaip Vokietijos interesų erdvė XIII-XV a.), po daugiau nei šimto metų gali “materializuotis” žemėlapiuose.

Naudota literatūra: Laužikas, Rimvydas. "Reading the Document. Space in the Middle Ages and Renaissance. A Case Study of the Dubingiai Mi Cro-region in Lithuania." Records, Archives and Memory. Selected Papers from the Conference and School Pn Records, Archives and Memory Studies, University of Zadar, Croatia, May 2013, 2015, 239-78.