Jei blogas oras – lik namie!

Bajoro iš Ukmergės Jono Leono Ozienblovskio 1694 m. dienoraštyje balandžio 1 d. nurodė: pirmą kartą šiais metais prasidėjo didokas lietus ir upės ėmė sparčiai tvinti. Potvyniai ribodavo gyventojų mobilumą, jie apsemdavo arba numesdavo mažesnius tiltus, todėl tiek keliautojams, tiek vietos gyventojams tekdavo per patvinusias upes keltis valtimis, kurios dažniausiai būdavo prastos būklė. Persikėlimu metu įvokdavo tragedijų - nuskęsdavo žmonės. Antai, 1526 m. Slucko kunigaikščiui Jurgiui sumanius savo valdose, naujai įsteigtoje Veisiejų gyvenvietėje, pastatyti bažnyčią ir įkurti parapiją, tam pasipriešino Merkinės klebonas Martynas Miniovskis. Teigta, kad Veisiejus nuo Merkinės skyrė 35 km ir „plačiausia bei didžiausia“ upė Nemunas ir, būtent, dėl tolimo bei pavojingo kelio iki bažnyčios tikintieji šį pasaulį palieka negavę sakramentų, be krikšto miršta kūdikiai, ne vienas vykdamas į Merkinės bažnyčią nuskendo keldamasis per Nemuną.

Šaltiniai: Brūžaitė R. Vilniaus ir žemaičių vyskupystės parapinė dvasininkija XV–XVI a. trečiajame ketvirtyje. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2012, p. 204.