Kad pakeliui maisto nepritrūktų

Pavyzdžiui, pagal 1784 m. Vilniaus vyskupijos topografinius parapijų aprašymus kelionė iš Dubingių į Vilnių (atstumas apie 55 km) gerais arkliais galėjusi trukti 10 valandų (žiemą, kai viskas užšąla, „žiemos keliu“ – 8 valandas), o į Ukmergę (atstumas apie 60 km) – 12 valandų (žiemą, kai viskas užšąla, „žiemos keliu“ – 8 valandas). Taigi "kelioniniai dvarai" turėjo būti nutolę maždaug 30-50 kilometrų atstumais. Jei ieškotume šią hipotezę patvirtinančių pavyzdžių, tai galėtų būti Radvilos. Šios giminės žmonėms vienas svarbiausių kelių buvo Biržai - Vilnius, jungęs ne tik dvi svarbias šiai giminei rezidencijas, bet ir Biržų pilį su valstybės sostine. Keliaujant iš Vilniaus į šiaurę pirmoji stotelė galėjo būti Dubingiai, po to Alanta, Vyžuonos, Svėdasai... O kad kelionėje nieko netrūktų turėjo pasirūpinti tų dvarų valdytojai. Išlikusioje XVIII a. I pusės Radvilų atmintinėje dvarų valdytojams nurodoma, kas turi būti parengta laukiant kunigaikščio atvykimo. Sąraše suminėti šie gyvūnai ir produktai: jaučiai (gerai nupenėti), paršai, kaplūnai, viščiukai, vištos, žąsys, kiaušiniai, sviestas, sūriai ir sūreliai (gomulkos), ruginiai, kvietiniai (paprasti ir pikliuoti) miltai, žirniai, salyklas (kvietinis ir paprastas), grikių, miežinės ir sorų kruopos, juodgrūdės, garstyčių, aguonų ir kanapių sėklos, krapai, aguonų, kanapių ir sėmenų aliejus, džiovinti obuoliai, kriaušės ir vyšnios, grybai, kopūstai, burokai, batviniai, svogūnai, česnakai, ropės, pastarnokai, morkos, petražolės, krienai, alaus actas, sūdyti kopūstai ir agurkai. Kitą kartą (1640 m.) Dubingiuose turėjo lankytis Kristupo II Radvilos žmona Ona Kiškaitė-Radvilienė, ta proga buvo užpirkta produktų: miltų (paprastų ir pikliuotų, juodai ir baltai duonai), jautis, statinaitė sviesto, 10 sūrių, du kumpiai, po vieną dubenį miežinių ir grikių kruopų, 16 gorčių acto, vienas gorčius midaus ir 4 statinės alaus. Svečiavimasis ne savuose, bet kituose dvarininkų namuose, kaip ir nakvynė karčemoje, galėjo būti siurprizu. Stanislovas Moravskis aprašė atvejį, kuomet jo tėvui, kelionės metu, sulūžus bričkelės ašiai, kažkur Žemaitijoje, teko prašyti pagalbos pas Tiškevičius. Svečią pasitikęs senukas grafas liepė savo žmonėms suteikti keliauninkams pagalbą, o - kadangi jau buvo vėlus metas - pakvietė ir pernakvoti. Ir koks buvo vyresniojo Moravskio nustebimas, aki vakarienei buvo patiektos trys sriubos: burokėliai su rūkyta mėsa, krupnikas su rūkytu pusžąsiu ir avižinis kisielius su silke. Stanislovas Moravskis atmeta šeimininkų skūpumą. Sako, kad tai - ko gero - lietuviški papročiai, nes ir pats tokią vakarienę atsimena.

Naudota literatūra: 1784 m. Vilniaus vyskupijos topografiniai parapijų aprašymai. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA), F. 694, Ap. 1, b. 3504. Atmintinė Radvilų valdytojms, XVIII a. Baltarusijos nacinalinis istorijos archyvas (BNIA), F. 694, Ap. 1, b. 58. Karvelis, Deimantas, and Ragauskienė, Raimonda. Iš Radvilų Giminės Istorijos: Dubingių Kunigaikštystė 1547-1808 M.: Mokslinė Monografija. Mokslinės Monografijos : MM Serija. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio Universiteto Leidykla, 2009. Kuncevičius, Albinas, Laužikas, Rimvydas, Rutkauskaitė, Indrė, and Šmigelskas, Ramūnas. Radvilų Rūmai Dubingiuose: [archeologinių Tyrimų 2005-2010 M. Medžiaga]. Vilnius: Vilniaus Universiteto Leidykla, 2011. Morawski, Stanisław. Keleri Mano Jaunystės Metai Vilniuje: Atsiskyrėlio Atsiminimai (1818-1825). Vilnius: Mintis, 1994.