1329 m. kryžiaus žygis į Žemaitiją Gijomo de Mašo poezijoje

1357 m. parašytame kūrinyje Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo (Johann von Luxemburg, John the Blind, 1296-1346) sekretorius, be kita ko, aprašė 1329 m. kryžiaus žygį į Lietuvą:
„Paskui jis [Jonas Liuksemburgas] nužygiavo / tiesiai į Krokuvos karalystę / ir per sniegynus į Lietuvą. / Viename kaime jis apkrikštijo / daugiau nei šešis tūkstančius pagonių. / Ta vietovė vadinosi Medvėgalis / Ir nelaikyk tik pasaka, / kad paskui jis užėmė keturias tvirtoves, /stipriausias toje šalyje / Kvėdarnos ir Gedimino, / Gegužės, Aukaimio, o paskui / nebuvo nė vieno vyro ar moters, / kuris nebūtų praradęs kūno ir sielos; / tiesą sakant, neliko nieko gyvo, / nepaisant totorių chano, / kuriam Lietuva moka duoklę. / Ir tada karalius juos baisiai persekiojo, / niokojo jų teritoriją didesnę, / nei tarp Briugės ir Paryžiaus. / Iš tiesų aš dalyvavau toje šventėje. / Ją mačiau savosiomis akimis. / Paskui jis du kartus keliavo į Prūsiją, / pelnydamas daug garbės, taip pat į Rusiją“.

Iki šiol šis žygis į Žemaitiją apipintas legendomis, nėra tiksliai lokalizuotos minimos vietovės, Aukaimis tapatinamas su Batakių piliakalniu, o Gedimino pilis siejama su Kvėdarnos vel Padievaičio piliakalniu Šilalės rajone (Gintautas Zabiela). Manoma, kad žygio metu buvo užimtos pagrindinės Žemaičių gynybinės sistemos pilys, tarp jų Gegužkalnio ir Žiesdytės. Petras Dusburgietis ir Vygandas Marburgietis nurodo, kad žygyje dalyvavę Leiningeno, Etingeno, Hanau, Viurtenbergo ir kiti valdovai su „daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų“. Medvėgalio pilis pulta 1329 metų grabnyčių išvakarėse, t. y. vasario 1 d., ir tik karaliaus Jono prašymai išgelbėję belaisviams gyvybę – jie Mergelės Marijos įvesdinimo dieną, t. y. vasario 2 d. krikštu atversti į katalikų tikėjimą. Ši informacija neprieštarauja poeto apdainuotai Jono Liuksemburgo mielaširdystei ir žiaurumui, kurį jis pagonims pademonstravo nepalikdamas gyvųjų tolesniame žygyje. Karalius Jonas vėliau, būdamas 40 metų, 1336 m. kryžiaus žygio į Lietuvą metu apako. Manoma, kad regėjimui pakenkusi ne tik infekcija, bet ir akinami Lietuvos sniegynai. Sniegas ir ledas Jono Liuksemburgo maršrute minimas ir Mašo poemoje. Sueiliuota pabrėžiant dalyvavimą, nevengiant naratyvo pirmuoju asmeniu. Tai vienas ankstyviausių poetinių kūrinių, kuriame kryžiaus žygių kontekste minima Lietuva.

Šaltiniai ir literatūra: Guillaume de Machaut, The Boethian Poems: Le Confort d'Ami, in: https://d.lib.rochester.edu/teams/text/palmer-machaut-the-boethian-poems-confort, eil. 3030-3045; Prioult Albert: Un poète voyageur : Guillaume de Machaut et la Reise de Jean l'Aveugle, roi de Bohême, en 1328-1329, in Lettres romanes, 1950, vol. 4, p. 3-29 (Machaut‘s description of John of Luxembourgs Lithuanian campaign); Juozas Jakštas: Das Baltikum in der Kreuzzugsbewegung des 14. Jahrhunderts. Die Nachrichten Philipps de Mezieres über die baltischen Gebiete, in Commentationes Balticae, 1959, t. VI/VII, 3, p. 148-149; Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika. Vertė Rimantas Jasas. Vilnius: Vaga, 1999; Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika. Vertė Leonas Valkūnas. Vilnius: Vaga, 1985. Archeologai neabejoja, iš: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1204912/archelogai-neabejoja-rasta-pirmoji-kunigaikscio-gedimino-pilis-nuo-cia-jis-pradejo-savo-politine-karjera