Produktų siuntimas

Grįžti atgal

Vienas būdų aprūpinti miesto didikų rūmus maistu, buvo produktų siuntimas iš kaimo dvarų.

Senųjų aktų archyve Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych, AR. Dzial XXV, Syg. 2978) yra saugoma XVII a. vidurio Alantos dvaro pajamų ir išlaidų apyskaita, kurioje minimi įvairūs įsigyti bei dvare pagaminti valgiai ir roduktai, kurie buvo 1660 m. sausio 6 d. išsiųsti į Karaliaučių Jo Malonybei (Boguslavui Radvilai).

Sąraše minima: rūkyta jautiena, už 12 auksinų; 29 rūkyti [jautienos] liežuviai, už 7 auksinus, 7grašius ir 4 šlingus; 36 tetervinai, už 4 auksinus; nupenėtas paršas, dvi paltys lašinių ir paršo galva, už 13 auksinų; 24 dešros su pipirais ir 10 vėdarų iš ryžių su razinomis (už pipirus, ryžius ir razinas jiems sumokėti 3 auksinai, o pačios dešros ir vėdarai buvo pagaminti Alantoje); 10 nupenėtų riebių kalakutų, už 11 auksinų; 15 nupenėtų kaplūnų (iš jų 10 didelių), už 10 auksinų. Kartu pasiųsta Alantos dvare pagaminto 5 statinaitės sviesto ir 2 kapos sūrių; 10 gorčių stiprios akvavitos (jos gamybai panaudoti 24 gorčiai paprastos degtinės) bei 35 vainikai džiovintų grybų. Produktus lydėjo Alantos bajoras Miklošas Arvatavičius. Jam kelionei skirti 5 auksinai.

Kaplūnas. David Rijckaert, „Natiurmortas su citrina ir kaplūnu“, apie
1616 m. Šaltinis: Wikimedia.

Šaltiniai:

  1. Laužikienė, Anželika. Nuo zacirkos iki lydekos: tradiciniai Molėtų krašto patiekalai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023.

Kiti pasakojimai:

">
Keliaujantis didiko dvaras
Gardinas