Gastronominę kunigaikščio užgaida

Kunigaikštis užsigeidė šio patiekalo paragauti. Konstantinas Tiškevičius savo memuarinėje knygoje šį brangų gastronominį nuotykį aprašo taip: ,,...praėjus trylikai dienų po to, kai taip buvo kalbėta, kunigaikštis pakvietė tada dalyvavusius svečius iš Vilniaus atvykti į Zalesę ir paragauti panašaus pašteto. Į Strasbūrą kaipmat buvo išsiųstas feldjėgeris su įsakymu, kad paskirtą dieną pietų metu į Zalesę būtų atvežtas tas šiltasis paštetas. Susirinko svečiai, išmušė pietų valanda – feldjėgeris dar negrįžęs. Veltui kunigaikštis, sunerimęs ir nepatenkintas, prie lango vis eina ir eina, o feldjėgerio kaip nematyti, taip nematyti. Užmojis liko užmoju. Svečių kunigaikštis atsiprašė, susėdo visi prie stalo, ir pietūs prasidėjo. Tačiau kas aprašys šeimininko džiaugsmą, kai, įpusėjus pietums, jam pranešė, kad feldjėgeris iš Strasbūro parlėkęs! Karštas paštetas patiekiamas į stalą. Kilo visuotinis džiaugsmas. Visi ragavo, skonį gyrė – tuo ir baigėsi pusdubenio garbinimas, kuris kunigaikščiui nepaprastus pinigus turėjo kainuoti....“.

Strasbūro paštetą gaminti apie 1790 m. pradėjo virėjas Nicolas Francois Doyenas, į Strasbūrą atvykęs iš Bordo. Paštetas buvo daromas iš žąsų kepenėlių, paskaninant trumais (triufeliais), kurie buvo labai brangūs. Pilnas patiekalo pavadinimas – Pâté de foie gras de Strasbourg aux truffes du Périgord.  Tiškevičiaus pasakojime minimas „pusdubenio garbinimas“ ir tai, kad paštetas buvęs ,,šiltasis“, taip pat turi pagrindą. Foie gras, dar vadinamas Strasbūro pyragu, buvo kepamas ploname tešlos apvalkale, kuris atliko ir apsauginę funkciją – kad patiekalas nesudegtų. Tarpas tarp tešlos buvo užpildomas lydytu sviestu, todėl gardėsis galėjo ne tik ilgiau išlikti šviežias, bet ir šiltas pasiekti tolimesnius kraštus. Paštetą patiekdavo su saldžiarūgščiais vaisių ar uogų padažais. Vėliau atsirado daug šio patiekalo variacijų: su konjako padažu, kiviais ir vynuogėmis, svogūnais ir apelsinais, kariu ir cinamonu, riešutais ir kaštainiais.

Šaltiniai:

1. Laužikas, Rimvydas, Čeprackas, Liutauras, Dumanowski, Jarosław, and Pacevičius, Arvydas. Oginskių dvaro virtuvėje. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016.
2. Tyszkiewicz, Konstanty: Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, Vilnius  2013.