Jerome Horseyaus saldumynai

Anglijos pasiuntinys Jerome Horseyus, keliaudamas iš Maskvos per Lietuvą, XVI a. pabaigoje buvo pakviestas pietų pas Vilniaus vaivadą Mikalojų Radvilą Rudajį (kiti autoriai rašo, kas pas Kristupą Radvilą). Horseyus aprašė iškilmingų pietų stalą, ant kurio stovėjo: „<...> iš cukraus tešlos pagamintos keistos liūtų, vienaragių, erelių išskėstais sparnais, gulbių ir kitokios figūros. Į jų pilvus supilti įvairiausi vynai ir prieskoniai. O iš jų pilvų išskobti įvairių rūšių saldumynai, sudėti ragauti greta <...>“. LDK Valdovų rūmų ekspozicijoje galima pamatyti net tokių figūrų gaminimo formą – liūto galvą: juk ne kiekvienas virėjas dar buvo ir skulptorius. Tačiau, kas galėjo būti ta "cukraus tešla" (originale - "suger past"). Tai gali būti marcipanai, bet, greičiausia tai bus viduramžiams ir ankstyviesiems naujiesiems laikams būdingi "sausieji" saldėsiai (anų laikų gastronomijos šaltiniuose vadinamų „konfektais“), primenantys mums šiais laikais žinomą obuolių sūrį. Maždaug po 100 metų nuo Horseyaus kelionės per Vilnių, XVII amžiaus Radvilų virėjo užrašų knygelėje rasime ir šio patiekalo receptus. Knygelėje yra net du cidonijų sūrio receptai, bet vieno recepto pabaigoje priduriama, kad „...tokį pat sūrį galima ir iš obuolių gaminti...“. Taigi: „…paimk sutrintų cidonijos vaisių, kiek nori, bet 10 cidonijų imk 5 ketvirtainius cukraus, ir virk cukrų tol, kol pradeda tirštėti. Paskui cidonijas įmaišyk, įberdamas saują smulkiai supjaustytų limonijų arba citrinų žievelių. Ir tiek ilgai maišyk, kad pabaltų. Tada paimk indą tokį pat kaip olandiškam sūriui <...> supilk į jį ir pastatyk šilton krosnin <...>. Antrą dieną, jei jau išsiima [iš indo], išimk ir padėk ant popieriaus…“. Kitame, panašiame - persikų pastos - recepte pateikiama dar viena užuomina, svarbi interpretuojant Horseyaus pastebėjimus. Radvilų virėjas nurodo, kad pastą reikia virti tol, kol ji taps panašia š tešlą, kad iš jos galėtum formuoti tokias figūras, kokias tik nori.

Šaltiniai: Dumanowski, Jarosław, Rafal Jankowski (oprac.). Moda bardzo dobra smażenia różnych konfektów i innych słodkości, a także przyrządzania wszelkich potraw, pieczenia chleba, i inne sekreta gospodarskie i kuchenne. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2011.
Glemža, Liudas. "Iš Vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Istorijos." Lietuvos Didžiųjų Kunigaikšių Rūmų Kronika = Chronicle of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania 1 (2011): 178-89.
Fletcher, Giles, and Jerome Horsey. Russia at the Close of the Sixteenth Century. Cambridge Library Collection - Hakluyt First Series. Cambridge University Press, 2010.

Istorijos viršelio vaizdas sukurtas naudojant dirbtinio intelekto priemones